„Kas yra daoizmas?“ – klausimas, į kurį galima atsakyti ilgu sąrašu sunkiai ištariamų terminų, o galima ir taip, kaip daro Benjaminas Hoffas knygoje „The Tao of Pooh“: per meškiuką, kuris niekada neskuba ir vis tiek viską padaro. Šiame straipsnyje rasite trumpą daoizmo paaiškinimą be mistikos, keletą praktiškų pavyzdžių ir tris knygas, nuo kurių verta pradėti pažintį su rytų filosofija.
Trumpas atsakymas: kas yra daoizmas
Daoizmas – viena seniausių kinų filosofinių ir dvasinių tradicijų, susiformavusi maždaug prieš du su puse tūkstančio metų. Visa jos esmė telpa į vieną žodį: Tao, kuris dažniausiai verčiamas kaip „Kelias“ arba „tėkmė“. Tai ne dievybė ir ne įsakymų rinkinys, o natūrali tvarka, kuria juda pasaulis – metų laikai, augalai, kvėpavimas, žmogaus gyvenimas.
Klasikiniai tekstai, iš kurių daoizmas išaugo, yra Laozi „Tao Te Ching“ ir Zhuangzi raštai. Jie parašyti ne kaip dogma, o kaip pastebėjimai, palyginimai ir istorijos. Todėl daoizmas taip lengvai pritaikomas kasdienybėje: jis neklausia, kuo tikite, o siūlo atkreipti dėmesį į tai, kaip veikiate.
Trys idėjos, kurias verta įsiminti
Tao – kelias, kurio negalima suplanuoti
Tao nėra maršrutas su žymekliais. Tai labiau upės vaga: ji egzistuoja, bet vanduo joje niekada neteka du kartus taip pat. Daoizme svarbiausia ne suvaldyti pasaulį, o jausti jo kryptį ir neeikvoti jėgų tam, kas vyksta priešingai.
Wu wei – veikimas be prievartos
Wu wei dažnai verčiamas kaip „neveikimas“, bet tiksliau būtų sakyti „veikimas be forsavimo“. Tai meistro būsena, kai darbas atliekamas tiksliai ir be įtampos, nes žmogus nesipriešina situacijai. Tai ne tinginystė – tai taupus jėgų naudojimas.
Ziran – natūralumas ir paprastumas
Ziran reiškia „savaime taip“ – tai, kas vyksta be dirbtinumo. Daoizme gražu tai, kas neperpuošta: paprastas maistas, aiškus pokalbis, tvarkinga darbo eiga. Kuo mažiau nereikalingų sluoksnių, tuo lengviau judėti.
Kodėl „The Tao of Pooh“ yra lengviausias įvadas
Benjamino Hoffo knyga, pirmą kartą pasirodžiusi 1982 metais, daoizmą aiškina per A. A. Milne'o pasakas apie Winnie-the-Pooh. Kartu su E. H. Shepardo piešiniais ji išlaiko ir filosofinį gilumą, ir švelnų humorą – todėl tinka tiems, kurie filosofijos vadovėlio tikrai neskaitė.
Pagrindinė Hoffo mintis paprasta: Pooh įkūnija wu wei. Jis nesistengia būti protingesnis, greitesnis ar ambicingesnis – jis tiesiog natūraliai reaguoja į tai, kas vyksta. Kitų personažų elgesys primena mūsų pačių įpročius: Triušis per daug planuoja, Pelėda viską intelektualizuoja, Eeyore mato tik blogiausią scenarijų, o Tiggeris niekaip nenurimsta.
Būtent šis kontrastas padeda suprasti daoizmą be teorijos: filosofija tampa veidrodžiu, kuriame atpažįstate savo paties tempą.
Kaip daoizmas atrodo kasdienybėje
Daoizmas neturi ritualų sąrašo, kurį reikėtų atlikti, bet turi aiškią praktinę kryptį. Štai keturios situacijos, kuriose jo logika veikia iš karto.
Rytas be lenktynių. Vietoje to, kad pirmą valandą po pabudimo skirtumėte dešimčiai užduočių, pabandykite pradėti nuo vienos ir leisti jai užimti tiek laiko, kiek reikia. Tai nėra laiko švaistymas – tai darbo be vidinio pasipriešinimo pradžia.
Pokalbis be pergalės. Wu wei bendraujant reiškia atsisakyti poreikio kiekvieną kartą turėti paskutinį žodį. Kai žmogus nebesigina, pokalbis dažnai pasisuka produktyviau nei bet kokia argumentų technika.
Darbas su tuo, kas jau vyksta. Jei projektas stringa, daoistinė reakcija būtų ne spausti stipriau, o apsidairyti: galbūt kliūtis rodo, kad kryptis netinkama. Kartais lengviau pakeisti kelią nei įveikti sieną.
Laisvalaikis be tikslo. Pasivaikščiojimas, per kurį nieko neskaitote ir nieko nefotografuojate, daoizmo požiūriu yra visiškai prasmingas užsiėmimas. Ne todėl, kad jis „naudingas produktyvumui“, o todėl, kad atstato natūralų dėmesio ritmą.
Ko daoizmas nėra
Prieš naudojant šią filosofiją kasdienybėje, verta atsiriboti nuo kelių klaidingų įsitikinimų.
Daoizmas nėra pasyvumas. Wu wei nereiškia nieko nedaryti – tai reiškia nedaryti to, kas prieštarauja situacijos logikai. Sodininkas negali tempti daigų aukštyn, bet turi laistyti.
Daoizmas nėra pastangų atsisakymas. Meistriškumas daoizme vertinamas labai aukštai, tik jis pasiekiamas per ilgą, ramų kartojimą, o ne per trumpus protrūkius.
Daoizmas nėra dar viena produktyvumo sistema. Nėra sąrašo „penki žingsniai iki vidinės ramybės“ – yra tik kvietimas mažiau priešintis tam, kas jau vyksta.
Nuo ko pradėti: trys knygos
Jei norite skaityti ne straipsnius, o knygą, štai trys variantai, kurie papildo vienas kitą.
The Tao of Pooh – Benjamin Hoff, minkštas viršelis, 2018 m., 176 psl., 11,24 €. Švelniausias įvadas: daoizmas per pažįstamus personažus, be sunkios terminologijos. Knygyno kataloge ji priskirta daoizmo kategorijai ir šiuo metu turima sandėlyje.
The Tao of Pooh & The Te of Piglet – tas pats autorius, minkštas viršelis, 2019 m., 16,11 €. Tęsinys, kuriame daugiau dėmesio skiriama drąsai, mažumui ir bendruomeniškumui – tinka tiems, kuriems pirmoji knyga pasirodė per trumpa.
Tao: The Watercourse Way – Alan Watts, minkštas viršelis, 2019 m., 160 psl., 14,99 €. Ramesnė, labiau filosofinė knyga apie Tao kaip tėkmę; gera stotelė po lengvo įvado.
Dažni klausimai apie daoizmą
Ar daoizmas yra religija? Tai ir filosofinė tradicija, ir dvasinė praktika. Kinijoje jis egzistuoja abiem pavidalais, o Vakaruose dažniausiai sutinkamas kaip gyvenimo filosofija.
Ar reikia tikėti Tao? Ne. Daoizme Tao labiau patiriamas nei tikimas – kaip nepasiduodate tikėjimui gravitacija, bet ja naudojatės.
Nuo ko pradėti, jei noriu praktikos, o ne teorijos? Nuo vieno įpročio: pasirinkite vieną dienos veiklą ir atlikite ją lėčiau bei be pašalinių trukdžių. Tai pats paprasčiausias wu wei pratimas.
Daoizmas nesiūlo greitų sprendimų, bet duoda kryptį: mažiau forsavimo, daugiau dėmesio tam, kas jau vyksta. Jei norite pradėti nuo knygos, daoizmo knygų kataloge rasite ir šiame straipsnyje minėtus leidinius, ir kitų rytų filosofijos tekstų. Pristatymas per 5–10 darbo dienų, nemokamai nuo 23 €.
