Arūnas Žiemelis
"Su Arūno Žiemelio knyga „Iš verdenių gelmės ta giesmė” esu pažįstama nuo pat jos gimimo dienos. Pavasarį, sodams žydint, ji užgimė, ir iškart ją parodėme pasauliui kaip ką tik gimusį karališkąjį kūdikį. Kaunatavoje, Žydinčių sodų ir Poezijos šventėje, turėjau laimės paskaityti šventės dalyviams keletą eilėraščių. Vėliau dar pora kartų Arūnas man patikėjo šį atsakingą vaidmenį. Su knyga supažindinome skaitytojus Kaune ir Kaišiadoryse. Būčiau laiminga, galėdama iš tos gelmės semti bei dalinti ir ateityje.
Kuo mane, kaip skaitovę, respublikiniuose konkursuose bei didesnėse ar mažesnėse auditorijose skaičiusią brandų repertuarą ( H. Radauskas, Just. Marcinkevičius, Vaižgantas, S. Nėris, A. de Sent – Egziuperi, A. Baranauskas, R. Bredberis…) sudomino eilės iš dar bibliotekų lentynose nepaviešėjusių knygelių? Ne ne, – nei autorius genijus, nei kūriniai šedevrai. Bet … yra kai kas tokio. Duona, Meilė, Tautos savastis – temos, vis rečiau beplėtojamos moderniojoje poezijoje, ir, regis, pasiilgtos. Ir, žinoma, Gamta. Verdenių Verdenė. Iškart pajunti – rašo Gamtos žmogus, miško žinovas, augmenijon pats įaugęs… (…kokia balta pavasario žiedų pašvaistė…rausvos saulės kasos draikos…srūva vandenys verdenėm duburio dugne…iš almančių upokšnių kaspinų…varvekliai auga mėnesienos apšviesti…šypsais po kojom žydinčioms akims gėlių…ten laumžirgiai sparnais matuoja laiką…vingiorykščių kvapiom natom…nusivesk mane kvapniais šilojais…per saulės glostomus kvapnius miškus…per paukščių klegesio pilnus laukus…) Galėčiau cituoti ir cituoti.
Skaitai tas gamtos ir gyvasties kupinas eiles ir jauti – auditorija priima. Nes yra tikras jausmas ir pažįstamas, nesumeluotas vaizdas. Jokiom skaitovo balso manipuliacijomis klausytojo neapgausi – jis visada atpažįsta, kas tikra. Todėl mielai renkuosi Arūno eilėraščius, nors jiems dar toli iki tobulumo, dar išlenda ” ne laiku ne vietoj” koks proziškas ar buitiškas posakis, dar yra ištęstumų, kai trumpiau būtų tik geriau, dar… Bet iš visko išaugama. Svarbu išsaugoti jausmą ir įkvėpimą. To nuoširdžiai linkiu."
- Angelė Statkuvienė
"Su Arūno Žiemelio knyga „Iš verdenių gelmės ta giesmė” esu pažįstama nuo pat jos gimimo dienos. Pavasarį, sodams žydint, ji užgimė, ir iškart ją parodėme pasauliui kaip ką tik gimusį karališkąjį kūdikį. Kaunatavoje, Žydinčių sodų ir Poezijos šventėje, turėjau laimės paskaityti šventės dalyviams keletą eilėraščių. Vėliau dar pora kartų Arūnas man patikėjo šį atsakingą vaidmenį. Su knyga supažindinome skaitytojus Kaune ir Kaišiadoryse. Būčiau laiminga, galėdama iš tos gelmės semti bei dalinti ir ateityje.
Kuo mane, kaip skaitovę, respublikiniuose konkursuose bei didesnėse ar mažesnėse auditorijose skaičiusią brandų repertuarą ( H. Radauskas, Just. Marcinkevičius, Vaižgantas, S. Nėris, A. de Sent – Egziuperi, A. Baranauskas, R. Bredberis…) sudomino eilės iš dar bibliotekų lentynose nepaviešėjusių knygelių? Ne ne, – nei autorius genijus, nei kūriniai šedevrai. Bet … yra kai kas tokio. Duona, Meilė, Tautos savastis – temos, vis rečiau beplėtojamos moderniojoje poezijoje, ir, regis, pasiilgtos. Ir, žinoma, Gamta. Verdenių Verdenė. Iškart pajunti – rašo Gamtos žmogus, miško žinovas, augmenijon pats įaugęs… (…kokia balta pavasario žiedų pašvaistė…rausvos saulės kasos draikos…srūva vandenys verdenėm duburio dugne…iš almančių upokšnių kaspinų…varvekliai auga mėnesienos apšviesti…šypsais po kojom žydinčioms akims gėlių…ten laumžirgiai sparnais matuoja laiką…vingiorykščių kvapiom natom…nusivesk mane kvapniais šilojais…per saulės glostomus kvapnius miškus…per paukščių klegesio pilnus laukus…) Galėčiau cituoti ir cituoti.
Skaitai tas gamtos ir gyvasties kupinas eiles ir jauti – auditorija priima. Nes yra tikras jausmas ir pažįstamas, nesumeluotas vaizdas. Jokiom skaitovo balso manipuliacijomis klausytojo neapgausi – jis visada atpažįsta, kas tikra. Todėl mielai renkuosi Arūno eilėraščius, nors jiems dar toli iki tobulumo, dar išlenda ” ne laiku ne vietoj” koks proziškas ar buitiškas posakis, dar yra ištęstumų, kai trumpiau būtų tik geriau, dar… Bet iš visko išaugama. Svarbu išsaugoti jausmą ir įkvėpimą. To nuoširdžiai linkiu."
- Angelė Statkuvienė
